Kanalizacijos įvadas į namą:kasimas ir nuolydis

Kanalizacijos įvadas atrodo kaip paprasta tranšėja nuo namo iki šulinio. Iš tikrųjų viską lemia vienas skaičius: nuolydis. Jei jis teisingas, vamzdis tarnaus dešimtmečius ir apie jį pamiršit. Jei ne, pirmas užsikimšimas ateis greičiau, nei manot.

Nuolydis: apie 2 cm metrui

Įprastam 110 mm lauko kanalizacijos vamzdžiui dažniausiai daromas apie 2 cm nuolydis kiekvienam metrui, tai yra apie 2 %. Toks nuolydis leidžia nuotekoms tekėti kartu su kietosiomis dalimis ir vamzdis savaime išsiplauna.

Per mažas nuolydis yra klasikinė bėda: vanduo nubėga, o viskas, kas sunkiau, nusėda vamzdžio dugne. Per didelis nuolydis irgi nėra gerai, nes vanduo nubėga per greitai ir palieka nuosėdas. Todėl nuolydį tikslų nurodo projektas arba santechnikas, o mūsų darbas yra iškasti dugną taip, kad jį būtų galima išlaikyti visu ilgiu.

Pasitikrinti, kiek žemiau turi būti trasos galas, galima paprastai:

Iš šios lentelės matyti, kodėl ilga trasa iki gatvės kartais tampa problema: jei centrinio tinklo šulinys negilus, o namas toli, aukščių skirtumo gali tiesiog neužtekti. Tai reikia pasiskaičiuoti prieš kasant, ne kai tranšėja jau atvira.

Kokiame gylyje kloti

Įšalo gylis Vilniaus krašte paprastai siekia apie 1,2–1,5 m. Kanalizacijoje vanduo nestovi, todėl ji užšąla rečiau nei vandentiekis, bet negilus vamzdis per šaltą žiemą vis tiek gali užšalti, ypač ten, kur nuotekų teka mažai. Dažniausiai stengiamasi vamzdį kloti kuo giliau, o kur giliau neleidžia nuolydis ar šulinio gylis, vamzdis apšiltinamas.

Gylį realiai nulemia du taškai: kur vamzdis išeina iš namo pamato ir kokiame gylyje yra šulinio ar tinklo įvadas. Tarp jų nuolydis turi būti vienodas. Todėl prieš atvažiuojant verta žinoti abu aukščius. Jei namo išvadas jau įbetonuotas, jo gylis yra jūsų atskaitos taškas.

Kaip kasam tranšėją

Kanalizacijos tranšėja paprastai nebūna plati: užtenka, kad santechnikas galėtų dugne patogiai sujungti vamzdžius ir supilti smėlį. Kieme tarp namo ir tvoros dažniausiai dirba mini ekskavatorius, nes jis siauras ir mažai gadina aplinką. Naujame sklype, kur trasa ilga ir gilesnė, greičiau dirba ekskavatorius-krautuvas. Kurį rinktis, plačiau rašėm straipsnyje apie mini ir didelį ekskavatorių.

1. Trasa nužymima nuo namo išvado iki šulinio ar tinklo.
2. Kasam nuo žemesnio galo aukštyn, nuolat tikrindami dugno aukštį.
3. Dugnas išvalomas nuo akmenų ir išlyginamas, ant jo supilamas smėlio sluoksnis vamzdžiui.
4. Santechnikas kloja ir jungia vamzdį, tikrina nuolydį.
5. Vamzdis apipilamas smėliu, aplink jį tankinama atsargiai, tada tranšėja užpilama gruntu sluoksniais.

Iškasto grunto bus daugiau, nei atrodo, nes supurentas jis užima apie 20–30 % daugiau vietos. Kur jį dėti, kol tranšėja atvira, aptarėm straipsnyje apie iškastą gruntą.

Revizijos ir posūkiai

Revizija yra vieta, pro kurią galima įkišti valymo įrankį, jei vamzdis užsikimš. Be jų užsikimšusią trasą tenka atkasti. Revizijos paprastai statomos:

• netoli vamzdžio išėjimo iš namo;
• ten, kur trasa keičia kryptį;
• ilgoje tiesioje trasoje kas tam tikrą atstumą, kurį nurodo projektas ar santechnikas;
• prieš jungimą prie šulinio ar valymo įrenginio.

Posūkius geriau daryti švelnius, dviem mažesnio kampo alkūnėmis, o ne vienu stačiu kampu. Statūs posūkiai yra ta vieta, kur dažniausiai ir užsikemša. Jei trasa turi daug posūkių, verta pagalvoti, ar jos negalima ištiesinti, kol tranšėja dar neiškasta.

Jungimas prie šulinio ar centrinio tinklo

Kanalizacija gali būti nuvesta į centrinį tinklą arba į savo nuotekų valymo įrenginį. Abiem atvejais galas, prie kurio jungiatės, nulemia visos trasos gylį.

Jei jungiatės prie centrinio tinklo, tvarką nustato tinklų savininkas. Paprastai reikia jų išduotų sąlygų, o pats jungimas prie gatvės šulinio daromas jų nurodytu būdu ir dažnai jų atstovams dalyvaujant. Kokie dokumentai reikalingi jūsų atveju, pasitarkit su vandens tiekimo įmone ir savivaldybe. Mes tranšėją iškasam iki tos vietos, kurią nurodo projektas ar tinklų atstovai.

Jei vamzdis eina į valymo įrenginį, įrenginio įvado gylis žinomas iš gamintojo brėžinio. Tada patogu kasti viską vienu kartu: ir įrenginio duobę, ir tranšėją, nes technika jau sklype ir atvežti ją reikia tik kartą. Jei kartu klojamas ir vanduo, verta perskaityti apie tranšėją vandentiekiui, nes jo gylio reikalavimai kitokie.

Dažniausios klaidos

• Nuolydis neišmatuotas iš anksto, o paaiškėja, kad aukščių skirtumo neužtenka.
• Vamzdis paguldytas ant akmenų ar molio gabalų, be smėlio pagalvės: po kurio laiko jis įlinksta ir susidaro kupra.
• Tranšėja užpilta iš karto sunkiu gruntu su akmenimis, vamzdis sutraiškomas ar pasislenka.
• Nėra revizijų arba jos užpiltos ir nežinia, kur yra.
• Trasa nenufotografuota prieš užpilant, todėl po kelerių metų niekas neatsimena, kur ji eina.

Kaip pasiruošti prieš skambinant

Kad pokalbis būtų trumpas, o darbas vyktų sklandžiai, turėkit po ranka:

• apytikslį trasos ilgį nuo namo iki šulinio ar tinklo;
• namo išvado ir prisijungimo taško gylius, jei žinot;
• informaciją, ar trasa kerta esamus kabelius, vandentiekį ar dujas;
• siauriausios pravažiavimo vietos plotį (patikrinti galit vartų pločio tikrintuve);
• santechniko kontaktą arba datą, kada jis galės atvažiuoti kloti vamzdžių.

Vienos kainos nėra: ji priklauso nuo trasos ilgio, gylio, grunto ir atstumo technikai atvežti, todėl ją pasakom telefonu, kai žinom šiuos dalykus. Paskambinkit arba parašykit per kontaktų formą, atsiųskit kelias nuotraukas, ir pasakysim, kuri mašina tinka ir kada galim atvažiuoti.

Dažni klausimai