Nuo vidutinio namo stogo per vieną gerą liūtį nubėga keli kubiniai metrai vandens. Jei lietvamzdžiai baigiasi ties pamatu, visas tas vanduo susigeria tiesiai prie rūsio sienų. Sutvarkyti tai paprasta: atskiri vamzdžiai, vieta, kur vanduo dingsta, ir nuolydis nuo namo.
Kiek vandens nubėga nuo stogo
Paskaičiuoti galima patiems. Kiekvienas milimetras kritulių ant kvadratinio metro stogo yra vienas litras vandens. Jei stogo plotas 150 m², o per liūtį iškrenta 20 mm, nuo stogo nubėga apie 3 000 litrų, tai yra 3 m³. Tas pats vanduo per kelias minutes atsiduria keturiuose lietvamzdžiuose.
| Stogo plotas | Lietus 10 mm | Liūtis 20 mm |
|---|---|---|
| 100 m² | apie 1 m³ | apie 2 m³ |
| 150 m² | apie 1,5 m³ | apie 3 m³ |
| 200 m² | apie 2 m³ | apie 4 m³ |
Iš šito ir aišku, kodėl vien tik betoninis lovelis po lietvamzdžiu problemos neišsprendžia. Vanduo nubėga metrą nuo sienos ir susigeria vis tiek prie pamato. Skaičiai apytiksliai, bet jie padeda suprasti, kokio dydžio šulinio ar infiltracijos įrenginio reikia: jis turi sutalpinti bent dalį liūties vandens, kol šis spės susigerti ar nutekėti.
Lietvamzdžiai atskirai nuo drenažo
Dažniausia klaida, kurią matom senuose kiemuose: lietvamzdžiai prijungti tiesiai į drenažo vamzdį. Atrodo logiška, abu veda vandenį. Bet drenažo vamzdis yra perforuotas ir skirtas lėtai surinkti gruntinį vandenį. Per liūtį į jį staiga suleidus kelis kubus vandens nuo stogo, vamzdis nespėja nuleisti, prisipildo ir per skyles išleidžia vandenį atgal į gruntą. Tiesiai prie pamato, kurį turėjo saugoti.
Kur dingsta vanduo: trys variantai
1. Surinkimo šulinys ir išleidimas
Vamzdžiai iš visų lietvamzdžių suvedami į surinkimo šulinį, iš ten vanduo nuteka į griovį, lietaus nuotekų tinklą ar kitą leistiną vietą. Šulinys pravers ir smėliui nusėsti, todėl jį lengva patikrinti ir išvalyti.
2. Infiltracija į gruntą
Kai išleisti nėra kur, vanduo sugeriamas pačiame sklype: infiltraciniu šuliniu, infiltracinėmis dėžėmis arba skaldos užpildyta duobe. Tai veikia gerai smėlingame grunte. Molyje vanduo susigeria lėtai, todėl infiltracijos įrenginiui reikia daug didesnio tūrio arba jis netinka visai. Patikrinkit patys: iškaskit duobutę, pripilkit vandens ir pažiūrėkit, ar po valandos jis dar stovi.
Infiltracijos vieta parenkama toliau nuo namo ir žemiau už jį, kad vanduo nesigrąžintų prie pamato. Kokio atstumo reikia ir ar reikia derinti, pasitarkit su projektuotoju ar savivaldybe.
3. Surinkimas laistymui
Įkasama talpa, į kurią suteka vanduo nuo stogo, o vasarą juo laistoma. Perteklius vis tiek turi turėti kur nubėgti, todėl talpa dažniausiai derinama su vienu iš pirmų dviejų variantų.
Nuolydis: vamzdžiuose ir ant žemės
Lietaus vamzdžiai klojami su nuolydžiu link šulinio ar išleidimo vietos, panašiu kaip nuotekų vamzdžiai, apie 1–2 cm metrui. Jokių kuprų ir įdubų: vamzdyje užsilikęs vanduo žiemą užšąla.
Ne mažiau svarbu ir žemės paviršius. Pirmuosius kelis metrus nuo sienos žemė turi leistis nuo namo, ne link jo. Po statybų ir užpylimo gruntas aplink pamatą nusėda ir dažnai susidaro įduba, kurioje kaupiasi vanduo. Tokiu atveju padeda pakelti paviršių ir suformuoti nuolydį, apie tai rašėm sklypo lyginimo straipsnyje.
Kaip vyksta kasimo darbai
- Pažymima trasa nuo kiekvieno lietvamzdžio iki šulinio ar infiltracijos vietos.
- Kasama tranšėja. Prie sutvarkyto namo dažniausiai dirbam mini ekskavatoriumi, jis siauresnis ir mažiau gadina aplinką.
- Iškasama duobė šuliniui ar infiltraciniam įrenginiui.
- Dugnas išlyginamas su nuolydžiu, klojamas smėlio pagrindas, vamzdžiai ir šuliniai.
- Užpilama, tankinama, grąžinamas derlingas sluoksnis.
Jei kieme yra kitų tinklų, juos reikia žinoti prieš kasant. Vandentiekis, nuotekos, elektros kabeliai dažnai eina būtent palei namą. Jei turit išpildomąją nuotrauką ar planą, paruoškit jį.
Kai daromi keli darbai iš karto, pavyzdžiui, drenažas, hidroizoliacija ir lietaus vamzdžiai, viską verta sujungti į vieną atvažiavimą. Daugiau apie tai straipsnyje rūsio hidroizoliacija iš lauko.
Dažnos klaidos ir priežiūra
- Vamzdis paklotas per negiliai ir be nuolydžio: žiemą jame užšąla vanduo, o pavasarį lietvamzdis persipildo.
- Nėra kur patikrinti: be šulinio ar revizijos neįmanoma pamatyti, ar vamzdis neužsikimšęs lapais ir smėliu.
- Infiltracinis įrenginys įkastas į molį: vanduo jame stovi savaitėmis ir grįžta atgal.
- Išleidimas nukreiptas į kaimyno pusę: tai greitas kelias į ginčą.
- Prie lietvamzdžio nėra filtro ar lapų gaudyklės: vamzdžiai užsineša per kelis rudenis.
Priežiūra paprasta. Kartą ar du per metus, geriausia rudenį nukritus lapams, atidarykit šulinį, išimkit susikaupusį smėlį ir lapus, pažiūrėkit, ar vanduo nubėga. Jei įrengta infiltracija, po liūties patikrinkit, ar vanduo dingsta per kelias valandas. Jei ne, geriau sužinoti dabar nei pavasarį, kai rūsyje bus šlapia.
Ką pasiruošti prieš skambinant
- Kiek lietvamzdžių ir kur jie baigiasi dabar.
- Kur vandenį planuojate leisti: griovys, tinklas, infiltracija, talpa.
- Koks gruntas: smėlis ar molis (užtenka testo su duobute).
- Kas yra palei namą: trinkelės, terasa, veja, žinomi tinklai.
- Įvažiavimo plotis, kurį galit patikrinti vartų tikrintuve.
Dirbam Vilniuje ir rajone, kainą pasakom pagal konkretų darbą, atvežimas tralu skaičiuojamas atskirai. Atsiųskit kelias nuotraukas ir sklypo planą, jei jį turit.
Dažni klausimai
Ar galima lietaus vandenį leisti į buitinę kanalizaciją?
Dažniausiai ne. Lietaus vanduo ir buitinės nuotekos paprastai laikomi atskirai, o kur leisti lietaus vandenį jūsų vietoje, geriausia pasitikslinti su tinklų savininku ar savivaldybe.
Kokio gylio kasama tranšėja lietaus vamzdžiui?
Gylis priklauso nuo atstumo iki išleidimo vietos ir reikalingo nuolydžio. Kuo toliau vedama, tuo gilesnė tranšėja gale, todėl trasą verta suplanuoti kuo trumpesnę.
Ar galima vandenį surinkti laistymui?
Taip, surinkimo talpą galima įkasti taip pat kaip šulinį. Tik numatykit, kur keliaus perteklius, kai talpa prisipildys per ilgą lietų.
Reikia iškasti?
Paskambinkit arba atsiųskit kelias nuotraukas. Pasakysim, kuri mašina tinka, kiek užtruks ir kada galim atvažiuoti.
