Tvorai su keliasdešimčia stulpų skylių kasimas rankomis užima kelias sunkias dienas, o grąžtu tas pats padaroma daug greičiau ir visos skylės gaunasi vienodos. Svarbiausia iš anksto žinoti gylį, pažymėti liniją ir paruošti privažiavimą.
Kodėl verta gręžti, o ne kasti
Kasant kastuvu, kiekviena duobė gaunasi kitokia: viena platesnė, kita seklesnė, trečia su akmeniu, kurį pavargęs žmogus palieka apačioje. Grąžtas ant New Holland LB110 ekskavatoriaus-krautuvo galinės strėlės gręžia apvalias, tiesias skyles, o gylį operatorius kartoja nuo skylės prie skylės.
- Vienodas gylis. Visi stulpai stovi ant to paties lygio pagrindo, jei taip nurodyta, todėl tvora neišsikreipia po žiemos.
- Siauros skylės. Grąžtas neišardo sienelių, todėl betono reikia mažiau nei plačioje rankomis kastoje duobėje.
- Greitis. Ilgą tvoros liniją galima išgręžti per vieną atvažiavimą. Kiek tiksliai, priklauso nuo grunto ir akmenų, bet palyginti su kastuvu skirtumas didelis.
- Mažiau purvo. Gruntas iškeliamas šalia skylės, o ne išbarstomas po visą sklypą.
Gylis ir įšalas
Dažniausia tvoros problema yra stulpai, kuriuos žiemą iškelia įšalas. Vilniaus krašte žemė paprastai įšąla apie 1,2–1,5 m. Jei stulpo pagrindas lieka aukščiau, šlapias įšalęs gruntas gali jį kilnoti, ir pavasarį tvora jau nebe tiesi.
Tikslų gylį sprendžia tvoros montuotojas pagal:
- tvoros aukštį ir svorį (lengvas tinklas ar sunkios plokštės, mūras, vartai);
- vėjo apkrovą, nes ištisinė tvora veikia kaip burė;
- gruntą: molis įšalui jautresnis, smėlis mažiau;
- vartų stulpus, kuriems paprastai reikia gilesnių ir platesnių skylių nei paprastiems.
Betonavimas po gręžimo
Mes gręžiame skyles, o stulpus statyti ir betonuoti paprastai organizuoja tvoros montuotojas arba pats užsakovas. Keli praktiniai dalykai:
- Nelaukit ilgai. Atvira skylė per lietų prisipildo vandens, o smėlingame grunte sienelės pradeda byrėti. Geriausia stulpus statyti tą pačią ar kitą dieną.
- Stulpo lygis. Pirmiausia pastatomi kraštiniai stulpai, ištempiama virvė, tada tarpiniai lygiuojami pagal ją.
- Dugnas. Jei skylėje susikaupė vandens ar byrančio grunto, prieš betonuojant jį išimkit.
- Viršus. Betono viršų naudinga suformuoti su nuolydžiu nuo stulpo, kad vanduo nebėgtų prie jo.
Kai tvora ilga, patogu dirbti etapais: mes gręžiam visą liniją, o montuotojai iš paskos stato ir betonuoja stulpus. Taip skylės atviros stovi trumpiausiai. Jei montuotojai atvažiuos tik po kelių dienų, geriau tai pasakyti iš anksto, ir sutarsim laiką taip, kad gręžimas būtų prieš pat jų darbą.
Iškastą gruntą iš stulpų skylių dažniausiai užtenka paskleisti palei tvorą arba panaudoti žemoms vietoms užpilti. Jo nebūna daug, bet kai stulpų keliasdešimt, susidaro jau ne vienas karutis. Pagalvokit iš anksto, kur jį dėsit.
Privažiavimas palei tvoros liniją
Gręžiant tvorai, mašina juda palei visą liniją, todėl privažiavimas čia svarbesnis nei daugelyje kitų darbų. LB110 plotis apie 2,35 m, o gręžiant reikia stovėti šalia taško, ne ant jo.
- Palei liniją iš vienos pusės turi būti laisva juosta, gerokai platesnė nei pati mašina.
- Krūmai, malkų krūvos, statybinės medžiagos patraukiamos iš anksto.
- Sena tvora nuardoma arba aptariama, kaip dirbsim šalia jos.
- Labai šlapi ar durpingi ruožai: pasakykit iš anksto, kad galėtume įvertinti, ar mašina neįklimps.
- Kaimyno pusė: jei linija eina ant ribos, pasitarkit su kaimynu, iš kurios pusės važiuosim.
Jei vienoje vietoje tvora eina tarp namo ir kaimyno sienos, kur LB110 netilps, ten skyles gali tekti padaryti kitaip. Ar tilps didelė technika, pasitikrinkit vartų pločio tikrintuve, o apie mašinų skirtumus rašėm straipsnyje mini ar didelis ekskavatorius.
Akmenys ir kitos staigmenos
Ilgoje tvoros linijoje beveik visada pasitaiko keli akmenys. Mažesnius grąžtas iškelia, didesnis riedulys gali sustabdyti. Tada stulpas dažniausiai paslenkamas per kelis centimetrus išilgai linijos arba akmuo atkasamas kaušu. Tvorai tai paprastai ne problema, nes tarpai tarp stulpų gali šiek tiek skirtis. Iškeltus akmenis, jei norit, pakraunam ir išvežam.
Kita staigmena yra požeminiai tinklai. Elektros kabelis į sklypą, vandentiekio įvadas ar drenažas labai dažnai eina būtent prie sklypo ribos. Prieš gręžiant reikia žinoti, kur jie yra, ir tas vietas pažymėti. Apie kabelių gylį galit paskaityti elektros kabelio tranšėjos straipsnyje.
Nuo ko priklauso kaina
Vienos kainos nėra, skaičiuojam pagal konkretų darbą. Daugiausia lemia stulpų skaičius, skylių gylis ir skersmuo, gruntas, akmenys ir kaip lengva važiuoti palei liniją. Atskirai skaičiuojamas technikos atvežimas tralu, jis priklauso nuo atstumo. Kainą pasakom telefonu.
Dažnai apsimoka tvoros gręžimą sujungti su kitais darbais sklype. Jei tuo pačiu metu reikia iškasti tranšėją kabeliui prie vartų automatikos, nuimti žemę po įvažiavimu ar išgręžti skyles terasos poliams, viskas padaroma vienu atvažiavimu, ir tralas važiuoja vieną kartą.
Ką paruošti prieš skambinant
- Tvoros ilgis ir apytikslis stulpų skaičius, atskirai vartų stulpai.
- Skylių gylis ir skersmuo, kuriuos nurodė tvoros montuotojas.
- Pažymėta linija: kuoliukai kraštuose, ištempta virvė arba dažų taškai.
- Žinomi požeminiai tinklai prie ribos.
- Kelios nuotraukos palei visą liniją, kad matytume privažiavimą.
Su šia informacija galim pasakyti, kiek užtruks ir kada atvažiuosim. Trukmę apytiksliai galit pasitikrinti ir skaičiuoklėje.
Dažni klausimai
Ar galima gręžti, kai sena tvora dar stovi?
Dažniausiai geriau seną tvorą nuardyti iš anksto, kad mašina galėtų važiuoti palei liniją. Jei nauji stulpai statomi šalia senų, galim gręžti ir prie stovinčios tvoros, bet reikia vietos privažiuoti.
Ar stulpus galima betonuoti ne iki pat dugno?
Praktikoje daroma įvairiai, sprendimą priima tvoros montuotojas pagal tvoros tipą ir gruntą. Svarbu, kad stulpas būtų stabilus ir neiškiltų per įšalą.
Kiek stulpų išgręžiat per dieną?
Tai priklauso nuo gylio, grunto, akmenų ir to, kaip lengva važiuoti palei liniją. Pasakykit stulpų skaičių ir atsiųskit nuotraukas, tada įvertinsim realiai.
Reikia iškasti?
Paskambinkit arba atsiųskit kelias nuotraukas. Pasakysim, kuri mašina tinka, kiek užtruks ir kada galim atvažiuoti.
